Sveikas senėjimas – koks jis?

Skaičiuojama, kad po šešerių metų pasaulyje vyresnių nei 60 metų amžiaus žmonių bus daugiau nei penkiamečių vaikų. Kadangi beveik visose šalyse diagnozuojama vis daugiau lėtinių senatvinių ligų, o gyvenimo kokybė gerėja ne visur, Pasaulio sveikatos organizacija vienu prioritetinių siekių įvardija sveiką senėjimą.

Aktyvi sveikos gyvensenos propaganda leidžia ne tik išvengti kai kurių senatvinių ligų, bet ir sėkmingai jas gydyti. Tačiau tikrai ne visur. (Asociatyvi nuotr.)

Aktyvi sveikos gyvensenos propaganda leidžia ne tik išvengti kai kurių senatvinių ligų, bet ir sėkmingai jas gydyti. Tačiau tikrai ne visur. (Asociatyvi nuotr.)

 

Atotrūkis didės

Neseniai studijas baigusi karta, kuri 2050 metais pateks į šešiasdešimtmečių greta, dabar tikrai negalvoja taip toli į priekį. Tačiau tada vyresnių nei 60 metų amžiaus žmonių mūsų planetoje turėtų būti 2 milijardai. Jeigu jums įdomu, dabar tokių yra tik apie 840 milijonų. Svarbiausia nerimą kelianti aplinkybė yra ta, kad net keturi penktadaliai vyresnių žmonių gyvens šalyse, kurios dabar negali pasigirti gerove ir aukšto lygio sveikatos apsauga. Manoma, kad ir ateityje jos bus gerokai atsilikusios nuo labiau išsivysčiusių valstybių.

Pastarosiose gyvenimo trukmė ilgėja, nes pavyksta efektyviai mažinti ar bent stabilizuoti mirštančių nuo širdies ir kraujagyslių sistemos žmonių skaičių. Investicijos į sveikatos apsaugą, aktyvi sveikos gyvensenos propaganda leidžia ne tik išvengti kai kurių senatvinių ligų, bet ir sėkmingai jas gydyti. Tačiau tikrai ne visur.

PSO duomenimis, beveik ketvirtis visų mirštančiųjų yra vyresni nei 60 metų. Onkologinės, kvėpavimo takų ir, be abejo, širdies bei kraujagyslių ligos – pagrindinis gyvybes „šienaujantis“ trejetas.

PSO Senėjimo ir gyvenimo ciklo departamento direktorius Johnas Beardas pripažįsta, kad daugelyje šalių reikalinga ne tik sveikatos sistemos reforma. „Mes turime siekti, kad valstybės, šiandien negalinčios pasiūlyti gyventojams kokybiškos sveikatos apsaugos, neliktų už borto, ir kad atotrūkis tarp jų bei išsivysčiusių šalių nedidėtų“, – teigia J.Beardas.

 

Vien programų nepakanka

Tačiau vien rašyti programas, kaip reikia rūpintis senstančiais žmonėmis, šiandien nepakanka. PSO pripažįsta, kad rūpestis sveiku senėjimo procesu gerokai lenkia tradicinės sveikatos apsaugos sampratą. Be abejo, reikia kruopščiai stebėti senstančios visuomenės sveikatos procesus, nes tik turint pakankamai informacijos bus galima ieškoti efektyvių prevencijos programų. Kinija, Brazilija, Indija ir kitos daug gyventojų turinčios valstybės stengiasi kurti tokias programas, kad vyresnio amžiaus žmonės nesijaustų ignoruojami bei laiku sulauktų pagalbos. Nes manoma, kad vien demencija sergančių žmonių po 35 metų bus 135 milijonai, net 90 milijonų daugiau nei yra dabar.

PSO siūlo kai kurioms valstybėms vėlinti išėjimo į pensiją amžių, kad žmonės ilgiau išliktų darbingi ir aktyvūs. Tokius siūlymus siekiama įgyvendinti per mokesčių reformas ar bent jau lengvatas.

Pasyvus senėjimo stebėjimas daugeliui valstybių gresia ne tik tiesioginėmis milžiniškomis finansinėmis išlaidomis sveikatos apsaugai, gaunamų darbingo amžiaus žmonių mokamų mokesčių mažėjimu, bet ir socialinėmis problemomis. Mat jaunesnė karta bus priversta daugiau laiko skirti pasenusių ir vis sunkiau sergančių artimųjų priežiūrai.

 

Legatum instituto indeksas

Vienas autoritetingiausių gyvenimo kokybės rodiklių yra vadinamasis Legatum instituto skelbiamas indeksas. Šiame sąraše surikiuotos valstybės, kuriose gyvena 96 proc. žmonijos, jame pagal 8 pagrindinius kriterijus (ekonomika, verslumas ir verslo galimybės, valdžios institucijų veikla, švietimas, asmens laisvės, sveikatos apsauga, saugumas, socialinis kapitalas) jau antrus metus iš eilės pirmauja Norvegija. Turtinga ir neutrali Šveicarija iš antros į trečią vietą išstūmė Naująją Zelandiją. Klestinčių valstybių sąrašo pirmame dešimtuke dar rikiuojasi Danija, Kanada, Švedija, Australija, Suomija, Olandija ir JAV. Lietuva šiame indekse yra 42 vietoje (Lenkija – 31, Estija – 32, Latvija – 44). Iš viso 2014 m. indekse įrašytos 142 valstybės, paskutinėje vietoje – Centrinės Afrikos Respublika.

Nors šio indekso lyderės gali pasigirti ir ilgiausia piliečių gyvenimo trukme, senėjimo tendencijos optimizmo neteikia. Išsivysčiusių valstybių gyventojai šeimas kuria vis vėliau, be to, turi mažiau vaikų. Pasaulio vidurkis – 2,5 vaiko šeimoje (Lietuvoje – 1,5) dažnai Europos valstybei, JAV, Kanadai, Japonijai ar Australijai – būtų siekiamybė, galinti kiek pakeisti senstančios ir vis daugiau investicijų sveikatos apsaugai reikalaujančios brandaus amžiaus visuomenės tendencijas.

 

 

Šaltinis: lsveikata.lt

Palikite komentarą