Sveikatos technologijos: kaip kuo anksčiau diagnozuoti ligą? (I dalis) (video)

Iki XX amžiaus dauguma žmonių mirdavo gana jauni, todėl cukrinis diabetas, hipertenzija, insultas ar vėžys nespėdavo išsivystyti. Šiuo metu jos tampa pagrindine grėsme, įskaitant ir neurodegeneracines bei psichikos ligas.

 

Šiame vaizdo siužete paaiškinama, kas yra biožymenys. Jie gali būti įvairiausi. Tai gali būti specifiniai baltymai, antikūnai, kuriuos reiktų identifikuoti.

 

Svarbiausia – rezultatai

Taigi šiuolaikinei medicinai iššūkių nemažėja ir suprantama, kodėl viena iš šešių sumaniosios specializacijos krypčių yra skirta sveikatos technologijoms ir biotechnologijoms.

„Prioritetai, atspindintys specializacijos esmę, turi remtis trimis baziniais principais. Tyrėjų ir verslo veiksmai turi būti orientuoti į visuomenei svarbių problemų sprendimą. Antra, tose kryptyse turi būti stiprus mokslo potencialas. Trečia, kad būtų potencialas privačiam arba viešajam sektoriui absorbuoti žinias ir technologijas, kurios būtų kuriamos universitetuose ar institutuose“, – sako VU Biochemijos instituto Bioelektrochemijos ir biospektroskopijos skyriaus vedėjas dr. Gintaras Valinčius.

Ekspertai atrinko tris šios krypties prioritetus. Pirmojo iš jų tikslas – kurti molekulines technologijas farmacijai ir medicinai. Antrojo – pažangios sveikatos technologijos visuomenei. Ši veikla bus orientuota į pacientą arba visuomenę, jos sveikatos gerinimą. Trečiasis tikslas – pažangi medicinos inžinerija, subursianti tyrėjus, dirbančius inžinerijos ir programavimo srityse, medicinos prietaisų gamybos kompanijas ir pan.

„Svarbu tai, kad pabaigoje šio proceso, kuris bus lydimas didelių investicijų, būtų rezultatas. Vienas dalykas kurti laboratorijas, pripildyti jas prietaisais. Kitas dalykas – įdarbinti prietaisus, kad pasiektume rezultatus, kurie būtų juntami visuomenėje. Kad žmonės, nenutuokiantys apie mokslinius tyrimus, vienaip ar kitaip pajaustų sveikatos paslaugų prieinamumą arba diagnostikos priemonių kokybės padidėjimą“, – sako G. Valinčius.

 

Ieškoma pigiausio ir prieinamiausio sprendimo

Viena perspektyviausių sričių – naujų biofarmacinių preparatų kūrimas ir sintezė. Tai – naujos kartos vaistai – baltymai, kuriuos specialiuose bioreaktoriuose gamina genetiškai modifikuotos bakterijos arba gyvūnų ląstelės. Po to belieka juos išgryninti.

Tokie baltymai neretai būna kur kas efektyvesni už cheminius vaistus. Jie ne tik mažiau nuodija paciento organizmą, bet kartai būna tiesiog nepakeičiami. Pirmasis rekombinantinis baltymas – žmogaus insulinas pradėtas naudoti daugiau kaip prieš 30 metų. Kadangi tokie vaistai būna itin brangūs ir apsaugoti patentais, Lietuvos koziris – galimybė kurti panašius preparatus, kurie gydo taip pat efektyviai, bet yra kur kas pigesni.

Kuo anksčiau ir tiksliau diagnozuojamos ligos, tuo mažiau reikia brangių vaistų. Ypač biofarmacinių preparatų. Todėl tiesiog privalu kurti naujus ligų diagnostikos metodus, jautresnius biožymenis ir jų nustatymo metodus.

„Tie biožymenys gali būti įvairiausi. Tai gali būti specifiniai baltymai, antikūnai, kuriuos reiktų identifikuoti. Tai gali būti ir instrumentinės priemonės, nauji signalų registravimo būdai, lazerinių technologijų, kurios stiprios Lietuvoje, pagrindu“, – sako G. Valinčius.

 

Kaip kuo anksčiau diagnozuoti rimtą ligą?

Ketvirtoji kryptis – tai įvairūs jutikliai ir mikroskysčių manipuliavimo sistemos. Tikimasi sukurti sistemas, kuriose būtų galima atlikti ląstelių genominius bei postgenominius tyrimus, naudojant vos kelias ląsteles. Tokios sistemos būtinos, kuriant labai jautrius ligų diagnostikos metodus.

„Šios technologijos kartu su kitomis technologijomis, kur pasinaudojama biologinėms sistemoms būdinga savybe, antai savitvarka, gali būti viena iš technologinių sričių, kur galėtų atsirasti nauji jutikliai, naujos detekcijos sistemos, panaudojant stiprius spektroskopinius ir lazerinius resursus Lietuvoje“, – tvirtina G. Valinčius.

Naudojant chromatografines sistemas, įmanoma atskirti įvairius baltymus. Deja, šiuo metu tokiose sistemose naudojami jutikliai yra ne itin specifiški. Jie „pastebi“ baltymą, bet negali nustatyti, kokia yra jo funkcija.

Jutikliuose panaudojus elementus, imituojančius žmogaus organizmo audinių ar ląstelių dalis, bus galima įvertinti, kaip vienas ar kitas baltymas kenkia organizmui. Pavyzdžiui, su Alzhaimerio liga siejamas beta amiloido peptidas gali būti kelių formų. Tik kai kurios iš jų sukelia neuronų žūtį. Sukurti išmanieji jutikliai leis nustatyti, kuri baltymo forma labiausiai kenkia žmogui.

 

Antroji straipsnio dalis.

 

Šaltinis: LRT

Palikite komentarą