Taisyklingas vaistų vartojimas: vien informacinio lapelio – nepakanka

Daugiau nei 50 proc. pacientų savarankiškai nutraukia vaistų vartojimą per pirmuosius metus. 46 proc. pacientų nesupranta, kas apie vaisto vartojimą parašyta jų recepte.Net trečdalis išrašytų receptų taip niekada ir nebūna panaudojami pagal paskirtį.

Vaistų vartojimas – tik paciento reikalas?

Taisyklingo vaistų vartojimo problema egzistuoja ir Lietuvoje, pripažįsta mūsų šalies gydytojai. Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies aritmijų laboratorijos vedėjas, prof. habil. dr. med. Algimantas Kirkutis teigia, kad jam teko susidurti net su tokiais netinkamais vaistų vartojimo atvejais, kai pacientas staiga neteko sąmonės.

„Kardiologiniai vaistai užima labai ženklią dalį  vaistų rinkos, yra labai aktyvūs bei pavojingi. Dažnai klinikinėje praktikoje tenka susidurti su antihipertenzinių vaistų perdozavimo atvejais, kurie pasireiškia silpnumu ar net  staigiu sąmonės praradimu. Antiaritminiai vaistai gali sustabdyti širdies darbą arba net visai „išjungti“ širdį. Todėl labai svarbu vartoti teisingas vaistų dozes ir juos išgerti laiku.“ – primena prof. A. Kirkutis.

Pacientų motyvai netinkamai vartoti vaistą gali būti įvairūs – užmaršumas, šalutinio poveikio baimė, pagerėjusi savijauta, vaisto kaina ir kiti. Vis tik kardiologo prof. habil. dr. med. A. Kirkučio nuomone, svarbų vaidmenį vaidina ir paciento socialinė aplinka bei jo paties sąmoningas indėlis į savikontrolę.

„Gydytojas skiriantis medikamentus privalo pacientui paaiškinti kaip reikia vartoti jo paskirtus preparatus.  Vaistų savalaikis vartojimas, pacientams esant namuose, tai yra paties paciento ir jo artimųjų reikalas. Deja, širdies ligomis serga dažnai vyresnio amžiaus žmones, jie dažnai gyvena vieniši, jų orientacija laike ir erdvėje  dažnai būna apsunkinta. Tai dažniausios vaistų perdozavimo arba nepakankamo jų kiekio vartojimo priežastis.“ – aiškina kardiologas.

Kodėl netinkamai vartojame paskirtus vaistus?

Vilnietis Jonas serga cukriniu diabetu. Jo kraujospūdis padidėjęs, tyrimai nustatė per didelį cholesterolio kiekį kraujyje ir jį kamuoja artritas. Jonui – 62-ji, jis vartoja septynis receptinius vaistus ir lankosi pas du gydytojus. Jam sunku, ir kartais net baugu, kas dieną vartoti tiek daug vaistų. Būna dienų, kai jis „praleidžia“ tabletę, o kartais net savaitėmis pamiršta pasipildyti kurio nors vaisto atsargų. Deja, su tokiomis problemomis susiduria ne vienas Jonas.

Priežasčių, kodėl vieni ar kiti neteisingai vartoja vaistus yra įvairiausių – nuo paprasto užmaršumo iki fizinių galimybių ribojimo pasiekti vaistinę. Sunkiausia tiems pacientams, kurie serga ne viena chroniška liga ir turi susidaryti bei sekti ne vieno ir ne dviejų vaistų vartojimo planą. Išskiriamos trys pagrindinės priežastys, kodėl pacientai netinkamai vartoja vaistus ir rizikuoja savo sveikatos būkle.

• Vaisto kaina. Gydytojui išrašius paskyrus reikalingus vaistus, pacientas neišgali jų įsigyti, arba nebepratęsia jo vartojimo. Dažna situacija – vartojant kelis vaistus, brangiausi nebeperkami, kadangi manoma, jog likę vaistai padės taip pat, arba įsivaizduojama, kad situacijai pagerėjus, tolimesnis gydymas nebėra reikalingas.

• 46 proc. pacientų nesupranta, kas parašyta jų recepte apie vaisto vartojimą. Tai ypač dažnas atvejis tarp vyresnio amžiaus pacientų. Vaistininkui ant pakuotės užrašius „2×3“ žmogus grįžęs namo gali susipainioti – gerto po 2 tabletes 3 kartus per dieną ar po tris, 2 kartus? Juolab, paaiškinimas „per dieną“ – kas kiek valandų ir kokiu metu, po valgio ar prieš? Recepto aiškumas ir vaistinės etiketės aiškumas yra labai svarbus aspektas.

• Kontrolės trūkumas. Paminėtas ir profesoriaus A. Kirkučio, artimųjų, gydytojų ar kitų programų priežiūra ir dėmesys paciento vaistų vartojimo įpročiams yra labai svarbus. Tiesa, ne visi pacientai nori pripažinti, kad jiems reikalinga pagalba, arba neturi artimųjų, kurie galėtų kontroliuoti jų sprendimus. Tokiais atvejais išeitimi tampa virtualios pacientų palaikymo programos, kurios padeda užtikrinti taisyklingą vaistų vartojimą.

Šiuolaikiniai personalizuoti sprendimai gelbėja gyvybes

Vis dažniau pripažįstama, kad gydymas – ligos diagnozavimas, vaisto išrašymas, vaisto vartojimas ir pagijimas, yra kompleksinis – gydytojo ir paciento – procesas. Specialistai apibendrina, kad 50 proc. gydymo sėkmės priklauso nuo gydytojo diagnozės ir išrašyto vaisto, o kita – ne mažiau svarbi dalis – nuo vaisto įsigijimo, teisingo jo vartojimo ir gyvenimo būdo. Pastaroji dalis priklauso tik nuo paciento.

Farmacinės komunikacijos ir technologijų bendrovės HOUNDS vadovas Tautvydas Musteikis teigia, kad sprendimų neteisingai vartojamų vaistų problematikai yra pačių įvairiausių – nuo primityvių iki šiuolaikinių elektroninių – nuo priminimų ant lipnaus lapelio, dėžutės su savaitės dienų skyreliais iki išmaniojo telefono kalendoriaus. Net vaistų gamintojai, siūlydami „tik viena tabletė per dieną“ prisideda prie šios problemos mažinimo. Tačiau, kaip bepažiūrėsi, pacientas paliekamas vienas tvarkytis su vaistu ir savo liga.

„Minėti sprendimai yra pagrįsti žmogaus sąmoningumo ir disciplinos savybėmis, o juk ligai įveikti dažnai reikia keisti ir savo gyvenimo būdą, mitybą ar fizinę veiklą. Tokia galimybes šias laikais siūlo ne viena pacientų programa veikianti kompiuteriuose ir išmaniuose įrenginiuose. Tokias programas užsienyje siūlo tiek nepriklausomi gamintojai, dažniausiai už pinigus, tiek sveikatos ir gyvybės draudimo bendrovės ar patys vaistų gamintojai.“ – dalinasi T. Musteikis. Jo manymu, šiuos sprendimus, netgi privalomai, turėtų teikti vaistų gamintojai, aišku, užtikrindami pacientų privatumą.

„Dažniausiai tokios pacientų programos veikia „debesyse“ ir siūlo sveikatos rodiklių registravimo, elgsenos keitimo ir socialinės-emocinės paramos funkcijas. Kiekvienas žmogus pats pasirenka (arba sistema jam parenka) reikalingiausias programos funkcijas pagal jo gyvenimo būdą. Galbūt tik diagnozavus ligą, pacientui iš principo reikės pakeisti savo mitybą, fizinę veiklą bei kokius pusę metų vartoti naujai paskirtus vaistus. Naudojant tokius sprendimus žmogui suteikiama galimybė ne tik gauti, tarkim kompensuojamą vaistą, bet ir tą pačią dieną užsiregistruoti programoje, kuri padės jam laikytis viso gydymo plano. “ – aiškina bendrovės HOUNDS vadovas T. Musteikis.

„El. technologijų panaudojimas šiuolaikinėje medicinoje yra itin sveikintina ir perspektyvi tendencija. Svarbiausia užtikrinti, kad net ir sunkūs pacientai turėtų galimybę pasinaudoti šiomis technologijomis.“ – pritaria Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies aritmijų laboratorijos vedėjas, prof. habil. dr. med. Algimantas Kirkutis.