Tarptautinė nerūkymo diena: kasdien rūko penktadalis lietuvių

Lapkričio mėnesio 3-ias trečiadienis kasmet pažymimas Tarptautine nerūkymo diena. Pradžiai – atnaujinkime savo žinias, žvelgdami į 2014 m. statistinius duomenis.

 

Kasdien rūko penktadalis lietuvių

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. vienas šalies gyventojas vidutiniškai surūkė 50 (2013 m. – 47,4) mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonėse įsigytų cigarečių pakelių, o vienas 15 metų ir vyresnis gyventojas– 58,5 (2013 m. – 55,5). 2014 m. cigarečių gamyba, palyginti su 2013 m., sumažėjo 0,2 proc., bet jų importas išaugo 13,8 proc.

Tabako gaminių mažmeninės kainos 2014 m., palyginti su 2013 m., padidėjo 5,3 proc. Cigarečių kainų didėjimą lėmė nuo 2014 m. kovo 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2014 m Lietuvoje nustatytų naujų susirgimų, su rūkymu susijusiomis ligomis 100 tūkst. gyventojų teko: kvėpavimo sistemos ligomis: 17826,6, kraujotakos sistemos ligomis – 7981,7, piktybiniais navikais: trachėjos, bronchų, plaučių– 67,3, lūpų, burnos ertmės ir ryklės –27,1, gerklų –14. 2014 m. nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų mirė 1 586 žmonės, arba 23 daugiau nei 2013 m. Dauguma (81,6 proc.) nuo šių piktybinių navikų mirusių asmenų buvo vyrai. 2014 m. 100 tūkst. gyventojų teko 54 mirusieji nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų (mieste – 49, kaime – 65).

Lietuvos statistikos departamento 2014 m. atlikto Namų ūkių tyrimo duomenimis, kasdien rūkančiųjų (15 m. ir vyresnių) gyventojų dalis Lietuvoje buvo 20,4 proc., Vilniaus apskrityje 17,7 proc. Pagal šią kategoriją (30,4 proc.) pirmavo Tauragės apskritis. Kartais rūkančiųjų dalis Lietuvoje – 4,6 proc., Vilniaus apskrityje –4,5 proc., šioje kategorijoje pirmavo Kauno apskritis, kur kartais rūkančių vyresnių nei 15 m. gyventojų buvo užfiksuota didžiausia dalis – 6,4 proc.

 

Trys iš keturių rūkorių bandė mesti rūkyti per pastaruosius 12 mėnesių

Tarptautinis Eurobarometro tyrimas matuoja 15 m. ir vyresnių Europos Sąjungos šalių gyventojų nuomonę.  Šio tyrimo 82.4- oje bangoje (vykusioje 2014m.), buvo nagrinėjama su tabako vartojimu susijusios elgsenos tema. Ataskaitoje pateikiamas Lietuvos atvejis. Ataskaitoje apibendrinti šio tyrimo rezultatai rodo:

Rūkančiųjų dalis ES šalyse buvo tokia pati kaip ir Lietuvoje –26 proc., rūkiusių, bet metusių rūkyti ES – 20 proc., Lietuvoje – 18 proc. Niekada nerūkė 54 proc. ES šalių, Lietuvoje – 56 proc. apklaustųjų. Rūkančiųjų dalis: vyrų kategorijoje, rūkantys sudarė: ES – 31 proc., LT – 38 proc. Moterų kategorijoje – atitinkamai 22 ir 16 proc. moterų nurodė, jog rūko. Lietuvoje 15– 24 m. amžiaus asmenų grupėje sudarė 30 proc., 25 – 39 m. –34 proc., 40 – 54 m. – 33 proc., 55m. ir vyresnių – 14 proc. Lyginant su ES šalių vidurkiu (25 proc.), Lietuvos 15 – 24 m. asmenų grupėje – t.y. jaunimo tarpe – rūkančiųjų dalis yra didesnė.

Rūkančiųjų ar metusių rūkyti pasiteiravus, kokio amžiaus būdami jie pradėjo rūkyti (bent kartą per savaitę), pusė Lietuvos respondentų ( 50 proc.) nurodė, kad pradėjo rūkyti, būdami 15 –18 metų amžiaus, 8 proc. – būdami jaunesni nei 15 metų, 33 proc. – tarp 19 ir 25 metų, o tokių, kurie pradėjo rūkyti būdami vyresni nei 25 metų buvo 6 procentai. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių, kuriame pradedama rūkyti skyrėsi: ES pradėjusiųjų rūkyti iki 15 metų dalis buvo didesnė nei Lietuvos atveju ir sudarė 19 proc., 19 – 25m. – 22 proc.

Rūkančiųjų pasiteiravus, ar jie kada nors bandė mesti rūkyti – paaiškėjo, jog Lietuvos atveju, trys iš keturių (75 proc.) apklausoje dalyvavusių rūkančiųjų yra bandę tai daryti. Įdomu, kad 23 proc. rūkančiųjų yra bandę liautis rūkyti per paskutinius 12 mėnesių.

Vertinant visuomenės sveikatą, apie žalingų įpročių nešamą žalą tiek gerovei, tiek sveikatai – visuomet norisi, kad metančiųjų rūkyti dalis būtų kuo didesnė. Juk pozityvūs ketinimai – jau didelis žingsnis pirmyn. Mesti rūkyti apsisprendžiama dėl įvairių priežasčių. Ir būdai mesti rūkyti naudojami skirtingi: vieni bando mesti valios pastangomis, kiti akupunktūros pagalba, treti – vaistų pagalba, dar kiti skaito motyvuojančią literatūrą, lankosi pas tos srities specialistus ir taip toliau.

Specialistai primena, kad Vilniaus visuomenės sveikatos biuras siūlo šio prasmingo tikslo siekti dalyvaujant programoje „Jūs galite mesti rūkyti“. Programa startavo 2015 m. gegužės mėnesį. Programa nemokama – tereikia tik Jūsų pasiryžimo ateiti ir dalyvauti. Kassavaitinių užsiėmimų vadovė – šeimos gydytoja, priklausomybės nuo tabako gydymo specialistė Viktorija Andrejevaitė. Dirbama grupėje su nariais, kuriems jau yra 18 metų, o gera žinia yra ta, kad prie grupės nauji nariai gali prisijungti bet kuriuo programos metu.

 

 

Šaltinis: BNS