Ankstyvąją melanomos stadiją nustatyti padės ultragarsas

Kauno technologijos universiteto matavimų inžinerijos mokslo krypties doktorantė Kristina Andrėkutė ultragarso mokslo institute kuria ultragarsinę diagnostinę sistemą ankstyvosios stadijos melanomai nustatyti.

Kristina Andrėkutė

Kristina Andrėkutė

K. Andrėkutė vykdo taikomuosius mokslinius tyrimus, susijusius su medicina. „Bendradarbiaudami su dermatologais kuriame naujus ultragarsinius žmogaus audinių įvertinimo metodus, kurie padėtų gydytojams patikslinti melanomos diagnozę“, – sako doktorantė.

Mokslininkų grupė jau sukūrė automatinę navikų storio matavimo sistemą, kuria galima tiksliau, nei patyręs medicinos ekspertas atlieka ranka, nustatyti net ir labai plonų – iki 1 mm – navikų storį. Ankstyvoje stadijoje diagnozuota liga dar nėra tokia pavojinga ir, laiku pritaikius tinkamą gydymą, išgyvenamumo tikimybė yra labai didelė.

„Mūsų atliekamų tyrimų tikslas – nustatyti diagnozę remiantis neinvazinio ultragarsinio tyrimo rezultatais, be chirurginio įsikišimo, histologinių tyrimų. Ultragarso tyrimai nėra brangūs, jie nekenksmingi ir neskausmingi, todėl tiksli diagnozė šiuo metodu labai palengvintų gydytojų kasdienybę ir pacientų gyvenimo kokybę“, – aiškina K. Andrėkutė.

 

Kol žmogus domisi – nesensta

Pažangiausia moksliniams tyrimams skirta įranga, tokia, kaip akustinis mikroskopas, galima vaizdinti net žmogaus audinio mikrostruktūros ypatybes.

KTU Ultragarso institutas akustinis mikroskopas

KTU Ultragarso institutas akustinis mikroskopas

„Kai kurie mūsų atliekami tyrimai kol kas dar neturi praktinio pritaikymo, tačiau jie kuria pagrindus ateities technologijoms, ir, be to, yra labai įdomūs“, – pasakoja jaunoji mokslininkė.

Pasak K. Andrėkutės, mokslininko darbas yra patrauklus tuo, kad jį dirbdamas žmogus yra priverstas nuolatos tobulėti, domėtis vis naujais dalykais. Mergina įsitikinusi, kad kol žmogus kuo nors domisi, kol skaito, jis – nesensta.

Beje, ji teigia, kad visuomenėje susiformavęs mokslininko įvaizdis – sulinkęs prie kompiuterio kiaurą parą užsidaręs laboratorijoje tylenis – neatitinka tikrovės.

„Daugelis atliekamų tyrimų – tarptautiniai, todėl ir mokslininkai, ir doktorantai turi labai daug galimybių keliauti. Aktyvūs doktorantai pristato savo tyrimus konferencijose, gaudami finansavimą iš projektų, Lietuvos Mokslo Tarybos, universiteto ar paties padalinio. Dalyvaujama ir susitikimuose su užsienio partneriais“, – sako K. Andrėkutė.

 

Pasirinkimą nulėmė asmeninė istorija

„Pasirinkau tokią temą, nes mane traukia medicina, tačiau negalėjau įsivaizduoti savęs, bendraujančios su sunkiais ligoniais. Atlikti tyrimus melanomos diagnostikos srityje pasiūlė darbo vadovas – tema man artima, nes dėl šios ligos esu netekusi artimo žmogaus“, – sako K. Andrėkutė.

Vilniuje biofizikos bakalauro studijas baigusi mergina magistrantūrą pasirinko studijuoti Kaune.

„Norėjau būti inžiniere, sukurti kažką apčiuopiamo. Darbas biofizikos ar genetikos srityje, žinoma, labai įdomus, tačiau jis nesuteikia galimybių kurti realius daiktus, kurie turi klinikinį pritaikymą“, – sako doktorantė.

Pasak jos, vis daugiau merginų renkasi „kietąsias“ inžinerijos studijas ir stoja į doktorantūrą. „Gal vaikinai nori būti statybininkais ar kitų sričių atstovais, o ne mokslininkais?“, – šypsosi K. Andrėkutė.

 

 

 

Šaltinis: BNS

Palikite komentarą