Tyrimas: didesni fizinės veiklos krūviai labiau nesumažina širdies ligų rizikos (užtenka 5 minučių bėgimo per dieną!)

Žmonėms, nerandantiems laiko ilgoms, varginančioms treniruotėms, reikėtų suklusti, praneša portalas technologijos.lt. JAV mokslininkai teigia apskaičiavę, kad 5 minutės bėgimo kasdien yra pakankama aktyvios veiklos norma, gerokai sumažinti širdies ligų riziką bei prailginti gyvenimą. 

Tyrimas: bėgikai gyvena vidutiniškai trejus metus ilgiau  už nebėgiojančius (wikipedia.org nuotr.)

Tyrimas: bėgikai gyvena vidutiniškai trejus metus ilgiau už nebėgiojančius (wikipedia.org nuotr.)

Reguliariai bėgiojantiems sumažėja rizika mirti nuo širdies ligų

Neseniai buvo atliktas tyrimas, kurio metu apklausti 55 tūkstančiai įvairių amžiaus grupių gyventojų, iš kurių ketvirtadalis reguliariai užsiimdavo bėgimu. Paaiškėjo, jog reguliariai bėgiojantiems asmenims rizika mirti nuo širdies ligų sumažėja net 45%. Taip pat 30% sumažėja rizika mirti nuo bet kokių kitų ligų, lyginant su nebėgiojančiais asmenims.

Viename  tyrimo etape buvo tiriami tik bėgiojantys žmonės. Jie buvo suskirstyti į penkias grupes pagal bėgimų trukmę, nuotolį bei greitį. Paaiškėjo, kad visų bėgikų rizika susirgti širdies ligomis buvo vienodai maža. Kitaip tariant, tiems, kurie bėgo mažiau nei 51 minutę per savaitę (nuo 5 iki 10 minučių per dieną) rizika sirgti širdies ligomis buvo panaši, kaip ir tų, kurie per savaitę bėgimui skirdavo daugiau nei 176 minutes.

„Kadangi laiko trūkumas yra viena didžiausių kliūčių užsiimti aktyvia fizine veikla, šis tyrimas gali paskatinti daugiau žmonių pradėti sportuoti ir tokiu būdu pagerinti savo sveikatą“, – teigė tyrimą atlikęs Ajovos valstijos universiteto, Kineziologijos katedros mokslininkas Chul Lee.

Daugiau nereiškia sveikiau

„Sveikiems žmonėms bėgimas yra geriausias pasirinkimas, lyginant su mažiau intensyvia veikla, pavyzdžiui, vaikščiojimu, nes bėgiojant nauda sveikatai gaunama per trumpiausią laiko tarpą. Tačiau žmonės, kurie ilgą laiką neužsiiminėjo jokia aktyvia fizine veikla, gali pradėti nuo vaikščiojimo, vėliau pereiti prie bėgimo“,- sakė C. Lee.

Vis dėlto tyrėją nustebino tai, jog didesni fizinės veiklos krūviai labiau nesumažina širdies ligų rizikos. Atvirkščiai – didesni krūviai gali turėti neigiamą poveikį žmonėms, turintiems problemų su širdies ritmu,  ar neigiamai paveikti sąnarių bei raumenų sistemas.

Tyrimu taip pat nustatyta, jog bėgikai gyvena vidutiniškai trejus metus ilgiau  už nebėgiojančius.

Įvairių šalių ligų kontrolės ir prevencijos centrai rekomenduoja žmonės per savaitę užsiimti bent 150 minutes vidutinio intensyvumo aerobine veikla, pavyzdžiui, greitu ėjimu, arba 75 minutes energingesne veikla, pavyzdžiui bėgimu.

Šaltinis: www.technologijos.lt

Palikite komentarą