Nuo peršalimo iki… Patarimai, gydant ūminį bronchitą

Bronchitas – bronchų gleivinės uždegimas, dažniausiai sukeliamas virusų arba bakterijų. Bonchito simptomai: kosulys, skrepliavimas, dusulys, skausmas už krūtinkaulio, karščiavimas.  Dažniausiai bronchitą sukelia virusinė infekcija, kuri gali komplikuotis bakterine infekcija.

Ūminis bronchitas

Ūminis bronchitas dažniausiai pasireiškia kosuliu ir negausiu skrepliavimu, kitais bendro negalavimo požymiais. Kvėpavimo takai sudirginami, paburksta. Juos dengiančios gleivinės ląstelės pradeda intensyviau gaminti sekretą. Todėl kosulys pirmosiomis dienomis būna sausas, vėliau ligonis atsikosti gleivėmis ar pūlingais skrepliais. Kosėjimas – apsauginis organizmo mechanizmas. Taip organizmas bando atsikratyti kvėpavimo takuose susikaupusio sekreto. Ūminį bronchitą neretai lydi viršutinių kvėpavimo takų infekcijai būdingi simptomai: bendras silpnumas, prakaitavimas, gerklės perštėjimas ir skausmas, sloga, krūtinės spaudimo pojūtis, dusulys, švokštimas, nedidelis karščiavimas (iki 38–39 °С), sąnarių ir raumenų skausmai.

Pagrindinės ūminio bronchito priežastys – bendrasis peršalimas, gripas, rečiau – aplinkos teršalai (cigarečių ir kt. dūmai, dulkės ir pan.), gastroezofaginio refliukso liga (GERL). Dažniausiai ūminį bronchitą sukelia virusinė infekcija (apie 90 % atvejų), gerokai rečiau – bakterijos ir kvėpavimo takus dirginančios medžiagos. Simptomai neretai prasideda praėjus 3–4 dienoms po viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ir trunka 2–3 savaites. Tačiau negydant galimos rimtos komplikacijos (lėtinis bronchitas, plaučių uždegimas ir kt.).

Kai vaikas suserga bronchitu

Du iš trijų vaikų, kurių tėvai kreipiasi į pediatrą, kenčia nuo kvėpavimo takų ligų. Pagrindinis kvėpavimo takų ligų simptomas – kosulys, kuris neretai lydimas keistų garsų – cypimo, karkimo, švokštimo, švilpimo.  Šia liga vaikai serga vėlyvą rudenį, žiemą ir pavasarį, kai įkvepia šalto oro, sušąla ar sušlampa kojas, kai patenka į skersvėjį ar sukaitusius perpučia vėjas. Bronchitu gali komplikuotis ir viršutinių kvėpavimo takų infekcija, t.y. bronchito išsivystymą skatina peršalimo ligos. Tokiais atvejais infekcija iš nosiaryklės nukeliauja į bronchus, pažeidžia jų gleivinę ir skatina bronchito išsivystymą. Sergamumą bronchitu lemia ir dažnas kontaktas su infekcijomis – darželyje, mokykloje. Taip pat nuovargis, per dideli krūviai mokykloje, stresas, blogas miegas, prasta mityba ir t.t. Žodžiu, visi veiksniai, kurie silpnina imunitetą.

Nors bronchitas ir gana dažna, tačiau paprastai nėra sunki liga. Pradžioje vaikas gali sloguoti, po to pradėti kosėti, kartais gali skaudėti krūtinę. Kosulys pradžioje visuomet būna sausas, vėliau, po 2–3 dienų tampa, šlapias, t.y. produktyvus, kadangi pradeda gamintis gleivės, ir vaikas gali atsikosėti. Karščiavimas virusinio bronchito atveju paprastai būna nedidelis, trunka 2–3 dienas.

Be minėto ūminio bronchito, vaikai gali sirgti ir obstrukciniu, arba astminiu, bronchitu. Obstrukcinio bronchito metu išsivysto kvėpavimo takų obstrukcija (susiaurėjimas) dėl bronchų spazmo, gleivinės edemos (paburkimo) ir gleivių hipersekrecijos. Šios ligos eiga primena astmos ar lėtinės obstrukcinės plaučių ligos priepuolius. Būklės sunkumą nulemia kvėpavimo sutrikimo dydis. Neretai obstrukcinį bronchitą gali atpažinti ir tėvai, nes šios ligos atveju vaikui kvėpuojant girdimi švilpiantys karkalai, cypimas.

Susirgus bronchitu:

  • daugiau gulėti, išsimiegoti šiltai apsiklojus lovoje (kad organizmas energiją naudotų kovai prieš ligos sukėlėjus), pasiilsėti;
  • patalpas reguliariai vėdinti ir drėkinti sausą orą (papildomai įlašinus eterinio aliejaus), esant galimybei, patalpų orui jonizuoti naudoti oro jonizatorių;
  • vartoti šiltų skysčių (ypač tinka erškėtuogių, šermukšnių, šaltalankių ir kt. imunitetą stiprinančios arbatos);
  • naudoti garstyčių trauklapius ir (arba) pipirinius pleistrus. Juos rekomenduojama lipinti ne tik krūtinės srityje, bet ir ant kojų pėdų. Ant krūtinės dėti garstyčių trauklapius;
  • valgyti daugiau produktų, kuriuose yra daug antioksidantų (vitaminų A , C ir E, cinko, seleno ir kt.), kitų imuninę sistemą stiprinančių produktų: bičių duonelės, kitų bičių produktų, česnakų, gvazdikėlių, imbierų, krienų, medaus (čiulpti arba dėti tik į šiltą arbatą!);
  • bent kelis kartus per dieną tepti šildomaisiais tepalais su eteriniais aliejais (eukaliptų, citrinų, kamparo, levandų, mėtų, mirtų, pušų, saldžiųjų apelsinų ir kt.), įtrinti krūtinę, rankų delnus ir kojų pėdas;
  • labai tinka ir eterinių aliejų bei vaistažolių nuovirų inhaliacijos, kvėpuojant virš garų vonios ar naudojant specialius inhaliacijoms skirtus prietaisus (5–10 min.);
  • pajutus pirmuosius slogos požymius, nosį kas valandą skalauti šiltu ir sūriu (dar geriau – jonizuotu rūgštiniu) vandeniu;
  • vartoti medetkų, ramunėlių žiedų, šalavijų lapų ir kitas arbatas, išsiskiriančias antiseptiniu, priešuždegiminiu ir kitais organizmui naudingais poveikiais;
  • prakaitavimui skatinti vartoti aviečių uogų, liepų žiedų, šeivamedžių žiedynų ir vaisių bei kitas arbatas;
  • antibiotikus, karščiavimą mažinančius ir kosulį slopinančius vaistus vartoti tik gydytojui paskyrus (antibiotikai virusų neveikia, tačiau silpnina imunitetą; aukšta temperatūra rodo, kad organizmas kovoja su virusais, o kosulį slopinti reikia tik tam tikrais atvejais).

 

 

 

Palikite komentarą