Besibaigiant rugsėjui vis aktualesnė tampa peršalimo tema, neretas susergame ūminėmis virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis. Dažnas skundžiasi varginančiu sausu kosuliu, kuris yra vienas būdingiausių bronchito požymių. Ūminis bronchitas – tai ūminis bronchų gleivinės uždegimas. Jis yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių pacientai kreipiasi į šeimos gydytoją, o per metus šia liga suserga vidutiniškai 4-6% bendrosios populiacijos.
Ūminis bronchitas – tai ūminis, dažniausiai virusinės kilmės bronchų gleivinės uždegimas. (texaschildrens.org nuotr.)
Dažniausi ūminio bronchito sukėlėjai – virusai
Dažniausiai (iki 90% atvejų) ūminio bronchito sukėlėjai yra virusai – tai rinovirusai, adenovirusai, respiraciniai sincitijaus virusai, taip pat gripo, paragripo, Herps simplex ir kiti virusai. Kartais virusinis ūminis bronchitas gali komplikuotis bakterine infekcija, kurią sukelia Haemophilus influenzae, Streptococcus pnaumoniae, Mycoplasma pneumoniae, Bordetella pertussis, o kartais ir atipiniai mikroorganizamai – Mycoplasma ar Chlamydia pneumoniae.
Varginantis kosulys yra pagrindinis ligos požymis
Susirgti bronchitu galime kiekvienas, tačiau didesnę tikimybę sirgti turi rūkantys ir piknaudžiaujantys alkoholiu asmenys, gyvenantys užtešto oro aplinkoje, kūdikiai ir vyresnio amžiaus žmonės. Ūminio bronchito rizikos veiksniams priskiriamas ir pervargimas bei peršalimas.
Ūminis bronchitas paprastai prasideda viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiais – galimas nedidelis (dažniausiai iki 38⁰C) karščiavimas, silpnumas, sloga, užkimimas, ryklės perštėjimas ar skausmas. Vėliau atsiranda ir būdingiausias bronchito požymis – varginantis kosulys. Prasidedant ligai kosulys būna sausas, neproduktyvus, neretai skausmingas, o po kelių dienų ligonis pradeda negausiai atkosėti skaidrių skreplių. Nekomplikuotas ir teisingai gydomas bronchitas vidutiniškai užtrunka apie 10 dienų.
Nekomplikuoto ūminio bronchito gydymas yra simptominis
Pacientų, sergančių nekomplikuotu ūminiu bronchitu, hospitalizuoti nereikia, jie gali būti gydomi namuose. Visgi pajutus ligos požymius labai svarbu kreiptis į šeimos gydytoją, kad būtų nustatyta teisinga ligos diagnozė bei paskirtas reikalingas gydymas. Sergant ūminiu bronchitu dažniausiai pakanka simptominio gydymo, o ligos požymiai paprastai visiškai praeina per kelias savaites. Labai svarbu gerti kuo daugiau skysčių, nes jų netenkama karščiuojant ir kosint, be to jie lengvina atsikosėjimą. Aukštesnė nei 38⁰C varginanti temperatūra mažinama antipiretikais (pavyzdžiui, nesteroidiniais priešuždegiminiais preparatais). Jei sausas kosulys labai vargina pacientą, kelias dienas galima gerti kosulį slopinančius medikamentus – kodeiną, dekstrometorfaną ar okseladiną.
Siekiant palengvinti atsikosėjimą neretai skiriami gleives skystinantys (acetilcisteinas) ar atsikosėjimą gerinantys (pertusinas) vaistai. Visgi įvairūs ekspertai dėl šių vaistų efektyvumo nesutaria, nes nėra pakankamai patikimų mokslinių įrodymų, jog šie preparatai yra efektyvesni už placebo.
Gydymas antibiotikais reikalingas tik prisidėjus bakterinei infekcijai
Kalbant apie ūminio bronchito gydymą antibiotikais iki šiol kyla nemažai diskusijų. Visų pirma reikia įsidėmėti, jog tai dažniausiai virusų sukeliamas susirgimas, todėl antibakterinė terapija bus nereikalinga. Antibiotikai skiriami tik tokiu atveju, kai ūminis bronchitas komplikuojasi bakterine infekcija, pacientas atkosti pūlingų žalsvų ar gelsvų skreplių, o karščiavimas užtrunka daugiau nei 5 dienas. Taip pat antibiotikoterapija dažniau skiriama pacientams, sergantiems sunkiomis širdies ir kraujagyslių ligomis, vėžiu, cukriniu diabetu ar imunosupresuotiems ligoniams.
Kosulys gali užsitęsti dėl padidėjusio bronchų reaktyvumo
Neretai kosulys gali užsitęsti dėl padidėjusio bronchų reaktyvumo po persirgtos kvėpavimo takų infekcijos. Persirgus ūminiu bronchitu ir išsivysčius padidėjusiam bronchų reaktyvumui kosulio priepuolius išprovokuoja staiga pasikeitusios aplinkos sąlygos. Pacientas ima kosėti iš šiltos namų aplinkos išėjęs į lauką, papūtus stipriam vėjui ar dėl kitų aplinkos dirgiklių. Padidėjusį bronchų reaktyvumą 2-4 savaites siūloma gydyti inhaliuojamais gliukokortikosteroidais (budezonidas, flutikazonas ir kt.) bei inhaliuojamais trumpo veikimo bronchus plečiančiais vaistais (salbutamolis, fenoterolis). Paprastai gydymas duoda gerų rezultatų ir padidėjusio reaktyvumo požymiai išnyksta.
