Vaikus vesti į lauką – būtina

Pastaruoju metu sveikatos specialistai sulaukia tėvų nusiskundimų, kad ikimokyklinių ugdymo įstaigų darbuotojai, nekreipdami dėmesio į atšalusius orus, vaikus veda į lauką. Pažymima, kad pagrindiniai įstaigų, įmonių ar grupių, kurios vykdo ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas, ugdymo proceso organizavimo sveikatos saugos reikalavimai nurodo, kad kasdien 2 kartus šviesiu paros metu vaikai turi būti išvedami į lauką.  Žiemos metu vaikai į lauką turi būti išvedami esant ne žemesnei kaip minus 12 °C temperatūrai ir silpnam vėjo greičiui (iki 2 m/sek.) arba ne žemesnei kaip minus 8 °C temperatūrai ir vidutiniam vėjo greičiui (nuo 2 iki 6 m/sek.).

 

Kvėpuoti perdirbtu oru – ne išeitis

Atkreipiame dėmesį, kad šaltuoju metų periodu būtina sekti informaciją ne tik apie oro temperatūros pokyčius, bet ir apie oro taršą. Esant padidėjusiai oro taršai, ikimokyklinių įstaigų dienotvarkė turi būti koreguojama, atsisakant užsiėmimų lauke arba sutrumpinant buvimo lauką lauke, nes kuo ilgiau būnant lauke ar intensyviau judant tuo daugiau ir giliau kietųjų dalelių su aplinkos oru patenka į kvėpavimo takus.

Esant didelei aplinkos oro taršai ir žemai oro temperatūrai, gali atrodyti, kad patalpose būti saugiau negu lauke. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis oro taršos lygis patalpose gali būti didesnis nei lauke, kadangi uždarose patalpose praleidžiame iki 80 proc. paros laiko, o tai reiškia, kad tiek pat laiko kvėpuojame perdirbtu oru. Perdirbtame ore, ypač jeigu kalbame apie įprastą ventiliacijos sistemą, kaupiasi dulkės, pelėsis, bakterijos, virusai, įvairios cheminės medžiagos ir kiti toksinai, kurių kiekis, pakartotinai naudojant tą patį orą, vis didėja. Tai pamažu daro neigiamą įtaką sveikatai. Cheminės medžiagos patenka į patalpas iš lauko ar išsiskiria iš patalpų vidaus apdailos medžiagų, baldų. Neretai gyvenamojoje aplinkoje pasitaiko ir biologinių teršalų: bakterijų, virusų, grybų sporų (pelėsių). Pelėsiai paprastai įsiveisia drėgnose ir šiltose, nevėdinamose patalpose.

Nuo užteršto oro keliamos grėsmės nėra apsaugotas nė vienas žmogus, todėl norėtųsi priminti paprastą, bet dažnai užmirštamą patalpų oro kokybės užtikrinimo principą, kuris vertingas visais metų, taip pat ir šaltuoju, laikotarpiais – patalpų vėdinimą. Patalpas būtina vėdinti reguliariai net ir žiemą (bent kelis kartus per dieną). Geriausiai patalpas vėdinti intensyviai, bet trumpai (nuo kelių iki dešimties minučių, priklausomai nuo aplinkos oro temperatūros). Paprasčiausias patalpų vėdinimo būdas – natūralus, kai šviežias oras į patalpas patenka pro langus, orlaides ar mikroventiliacijos ertmes, o šalinamas natūralios traukos principu – traukos kanalais. Efektyviausias vėdinimo būdas – skersvėjinis. Toks vėdinimo būdas tinkamas tik tuomet, kai patalpose nėra vaikų. Pagal HN 75:2010 reikalavimus vaikų ugdymo patalpų negalima vėdinti per tualetų-prausyklų patalpas. Vėdinamų patalpų temperatūra neturi nukristi žemiau 12° C.

 

 

Šaltinis: klaipedosvsc.sam.lt

Palikite komentarą