Vaistų kompensavimas Lietuvoje: trūkstant skaidrumo, miršta žmonės (papildyta: farmacininkų komentaras)

Šiandien Seime vyksta diskusija „Vaistų kompensavimas Lietuvoje: ar skaidru ir nešališka?“. Seimo Sveikatos reikalų komiteto organizuojamoje diskusijoje – konferencijoje kalbama apie tai, kas ir kaip nusprendžia, kokiais vaistais užklupus ligai būsime nemokamai gydomi. Ar tie sprendimai yra visiems žinomi ir viešai prieinami?

 

Lietuvoje vaistų įteisinimo galima laukti ir aštuonerius metus

„Mūsų gyventojai pagrįstai piktinasi, jog mokėdami mokesčius, nesulaukia tinkamo gydymo“ - teigia D. Mikutienė (BNS nuotr.)

„Mūsų gyventojai pagrįstai piktinasi, jog mokėdami mokesčius, nesulaukia tinkamo gydymo“ – teigia D. Mikutienė (BNS nuotr.)

Spaudos konferencijoje susirinkusiems žurnalistams Seimo Sveikatos  reikalų komiteto  pirmininkė Dangutė Mikutienė  teigė, kad tokia tema  pasirinkta neatsitiktinai, o šiuo metu vykstanti diskusija – ilgo darbo  rezultatas.

„Mūsų gyventojai pagrįstai piktinasi, jog mokėdami mokesčius,  nesulaukia tinkamo gydymo. Pati gaunu daug laiškų, žinau daug faktų,  kai žmogus nesulaukė reikalingo gydymo, kadangi komisija  nesusirinko. O nesusirinko, nes buvo gauta tik viena paraiška. Kai jau  buvo pradėtas svarstyti paciento prašymas, tas žmogaus jau buvo  miręs. Ir tokių atvejų yra ne vienas, ir ne du.

Kelia daug abejonių, kai Europoje vaistas turi aukštą terapinę vertę, bet  Lietuvoje jis turi labai mažą terapinę vertę. Kas nustato, kuo remiantis  ir kodėl tas vaistas yra nekompensuojamas? Europoje kelias ( kol  vaistas įtraukiamas į kompensuojamų sąrašą) yra ženkliai trumpesnis  – 3-4 šimtai dienų, o Lietuvoje 1,3-1,5 tūkst., o yra ir iki 8 metų. Kam tai  yra naudinga? “ – retoriškai klausė D. Mikutienė.

„Tarkime vaistas ticagrelorumas, skirtas ūminio koronarinio sindromo atvejams, palyginus su clopidogrelumu vaistu, reikšmingai mažina mirčių skaičių, t.y. atlieka tai, kas yra maksimaliai įmanoma atlikti vaistui. Daugiau galėtų tik tas vaistas, kuris prikeltų iš numirusių. Ticagrelorum vertinamas, kaip turintis pridetinę terapinę naudą ir kompensuojams beveik visoje Europoje, taičiau Lietuvoje jis įvertintas tik kaip turintis ribotą terapinę naudą.“ – apie skirtingą vaistų vertinimą Europoje ir Lietuvoje pasakojo farmacijos bendrovės „AstraZeneca Lietuva“ vadovas Martynas Jocys.

 

Kai susitariama dėl skaidrių principų, vietos svetimai įtakai nebėra

Dangutės Mikutienės teigimu, dabar rengiamos Farmacijos įstatymo pataisos, kurios turėtų kompensuojamųjų vaistų sektorių padaryti skaidresnį.

„Rengiamos tokios įstatymo pataisos, kurios apibrėžtų nešališkumo principą, komisijos narių rotaciją – kad negalėtų dalyvauti dviejose komisijose tuo pačiu metu – įsivaizduokite, buvo atvejų, kai tas pats asmuo dalyvavo ir svarstymo komisijoje, ir vėliau apeliacinėje; taip pat, turi būti apibrėžtas viešumo principas, protokolų skelbimas, bei atsakomybės klausimas.

Sveikatos apsaugos ministerijo duomenų bazė nėra susieta su „Sodros“ apdraustųjų registru. Kaip tada galima įvertinti, kaip efektyviai gydomi žmonės, sergantys viena ar kita liga, kokia yra našta biudžetui ir kuo remiantis vertinamas vaisto efektyvumas? Tarkime, reumatoidinio artrito gydymui skiriama 11 mln. litų, o pašalpoms ir kitoms išmokoms 390 mln. litų. Todėl institucijos turėtų bendradarbiauti ieškodamos efektyvesnių, nors ir brangesnių gydymo būdų, nes greičiau pagyjantys ligoniai leistų sutaupyti pinigus, išleidžiamus pašalpoms.

Pirmininkė taip pat pasidalino ir kurioziškais atvejais kai tas pats vaistas, kuris buvo kompensuojamas gydant žmogų stacionare, išleidus pacientą namo gydytis ambulatoriškai, jau nebėra kompensuojamas; ar kai vaistas skiriamas vienai ligai gydyti, netinkamas gydyti kitoms ligoms.

 

„Stovinčio vandens“ problema

 „Mūsų sistema panaši į stovintį vandenį.“ - mano A. Bylotaitė. (balsas.lt nuotr.)

„Mūsų sistema panaši į stovintį vandenį.“ – mano A. Bilotaitė. (balsas.lt nuotr.)

Seimo Antikorupcijos komisijos Sveikatos darbo grupės pirmininkės Agnės Bilotaitės teigimu, bėdos kompensuojamųjų vaistų sektoriuje tikriausiai atsiranda dėl to, kad čia sukasi labai dideli pinigai.

„Vaistų kompensavimui skiriama daugiau nei 800 milijonų litų. Iš to ir atsiranda bėdos. Mūsų sistema panaši į stovintį vandenį. O kai vanduo stovi ilgai, žinome, kad pradedi sklisti ir nemalonūs kvapai.

Viena svarbiausių problemų – interesų grupės. Jų yra du tipai: tie kurie elgiasi sąžinigai, ir tie, kurie elgiasi kitaip. Tų, kurie vadovaujasi etiškais principais, procedūros užtrunka ilgiau. Kyla klausimas – kodėl? Mūsų nuomone, STT turėtų išnagrinėti Sveikatos apsaugos ministerijos problemas, būtent tas, kurios yra susijusios su darbo grupėmis, su ekspertų grupėmis; ir pateiktų savo rekomendacijas. Mes stebėsime, kaip ministerija tas rekomendacijas įgyvendina. Norime duoti impulsą, metas imtis veiksmų – tą stovintį vandenį reikia pajudinti.“ – teigė A. Bilotaitė

 

Problemų priežastis – uždarumas

„Local American Working Group“ atstovas Arnas Vozbutas pabrėžė, kad vaistų įteisinimo mechanizmas užtrunka tūkstančius dienų, dėl ne visoms kompanijoms suprantamų priežasčių. Pasak jo, dalis problemų kyla todėl, jog yra uždara komisijų ir ekspertų sistema.

„Mes nesiekiame kuo labiau pagreitinti procesą, tačiau turime žinoti, kokios yra taisyklės, ir ar jos yra visiems vienodos. Turi būti aiškiai įvertinta nauda, kurią gauna pacientas, taip kaip yra kitose Europos Sąjungos šalyse. Mūsų gydytojai  jau naudoja Europoje taikomus gydymo metodus, tačiau jiems nėra prieinami tie patys įrankiai, tie patys vaistai, kaip kitų vakarų valstybių medikams. Viešumo nebuvimas kuria mitus, nuo kurių nukenčiame tiek mes, tiek valstybinės institucijos, o galų gale, labiausiai nukenčia pacientai. “ – sakė A. Vozbutas.

Jo teigimu, reikalingi vieši ir aiškūs komisijų sprendimai vieno ar kito vaisto atžvilgiu. Esą dažnai kompanijos negauna argumentuoto paaiškinimo, kodėl vaistas nebus registruotas. A. Vozbutui pritarė ir „AstraZeneca Lietuva“ vadovas Martynas Jocys.

„Problema yra ta, kad nevyksta diskusija ar dialogas nustatant vaisto terapinę vertę – faktiškai ją nustato vienas žmogus, neabejojantis savo sprendimais. Bet juk turbūt, pakankamai sudėtinga būti visų terapinių sričių ekspertu, tiesa? O štai vaisto ekonominės naudos vertinimas yra skambiai pavadintas „farmakoekonominės naudos vertinimu“, nors iš tiesų, tai yra tik kaštų didinimo vertinimas. Tarkime, jei naujesnis, o dažnai ir brangesnis vaistas padidina kaštus, lyginant su šiuo metu siūlomu gydymu,  jis įvertinamas, kaip neturintis farmakoekonominės naudos, nors tai nėra teisinga.“ – atskleidė M. Jocys.

„Natūralu, kad vaistų gamintojai šiandien, kai yra tikrai ženkliai jų pelnas kritęs, ieško būdų, kad vaistai būtų tie, kurie tiekiami Lietuvos rinkai kompensuojami. Nes tuo atveju yra garantija, kad valstybė iš PSDF lėšų, Ligonių kasų pinigų apmokės už vaistus. Bet turiu pripažinti, kad iš tiesų mes su STT intensyviai dirbame tris mėnesius, mes turime jų išvadas dėl naujų tvarkų, kurios buvo įvestos dar prie mano kolegos Andriukaičio, jos yra taisytinos“, – žadėjo diskusijoje taip pat dalyvavusi sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.

Komentarų nėra