Vasarą traumų padaugėja trečdaliu: kaip suteikti pirmąją pagalbą

Šiltuoju periodu dėl traumų į specialistus besikreipiančiųjų padaugėja trečdaliu. Apie 50 proc. visų patiriamų traumų nutinka vandenyje, likusios traumos – buitinės bei autotraumos.

„Šiltuoju periodu sulaukiame trečdaliu daugiau žmonių nei pavasarį ar rudenį. Vasarą sužeidimai glaudžiai susiję su pasikeičiančiu laiko praleidimo būdu, lauko darbais, laisvalaikiu gamtoje. Dažnas prižiūri daržą ar sodą, stovyklauja, sportuoja ir pan. Tai ir nulemia didesnį nei įprastai fizinį aktyvumą, taip pat padidėja ir įvairių traumų tikimybė“, – pabrėžė  vaistininkė Jūratė Švarcaitė.

Asociatyvi nuotr.

Dažniausios – kelio, pėdos ar kulkšnies traumos

„Patempimų atvejais pirmąją parą labai efektyvūs šaldomieji kompresai. Jie sumažina skausmą,  tinimą. Svarbu atminti, kad pirmąsias tris traumos dienas šildančios priemonės ir bet koks  masažas draudžiami. Skausmui palengvinti ir uždegimui mažinti vaistinėse galima rasti įvairių  tepalų, tablečių, pleistrų ir kitų priemonių. Pirmoji pagalba yra labai svarbi, nes nuo to, kada ir  kaip ji bus suteikta, priklauso traumų ar žaizdų gijimas, tolesnė sergančiojo būklė ir gydymas,  todėl visada galite kreiptis profesionalaus patarimo į vaistininkus“, – sakė vaistininkė.

Sąnarių, sausgyslių ir raumenų patempimai įvyksta traumų metu ar nuo staigaus ir labai stipraus  raumens įtempimo. Po traumos ar staigaus judesio kyla ūmus skausmas, žmogus negali ištiesti ar    sulenkti skaudančios galūnės, negali priminti skaudančios kojos. Sužalota vieta dažnai patinsta.  Sausgyslės ar raiščiai sugyja tik maždaug per tris savaites, todėl šiuo laikotarpiu reikia stengtis per  daug neapkrauti galūnės, krūvį didinti palengva.

Ką daryti nudegus saulėje ar įsipjovus

Specialistė pažymėjo, kad nudegus saulėje – patartina nudegusią vietą atvėsinti vėsiu vandeniu,  dėti šaltus kompresus, taip pat tepti drėkinamuoju kremu. Stipriau pažeistas vietas  rekomenduotina tepti medikamentais, skirtais nudegimams gydyti, mažinančiais skausmą ir  paraudimą. Negalima teptis skysčiais, kurių sudėtyje yra spirito.

„Dažnai vasarą pasitaikančias pjautines žaizdas, patartina gydyti pirmiausia sustabdant kraujavimą, žaizdą išplaunant antiseptiniais tirpalais ir jos kraštus sutepant jodu. Pažeistą galūnę rekomenduojame laikyti pakeltą. Jei žaizda yra gilesnė ir kraujavimo sustabdyti nepavyksta – būtina važiuoti į artimiausią medicinos įstaigą, kur gydytojai sutvarkys žaizdą, paskiepys nuo  stabligės“, – pažymėjo J. Švarcaitė.

Apsinuojimas maistu turėtų praeiti per parą

Jos teigimu, dėl šilto oro padaugėja ir apsinuodijimų maistu. „Labai svarbu per išvykas neimti greitai gendančių produktų. Atsiradus pirmiesiems apsinuodijimo požymiams reikia gerti kuo daugiau  negazuoto vandens, atskiestų  sulčių, juodosios arbatos, nes organizmas tuo metu netenka daug skysčių, todėl gali prasidėti inkstų nepakankamumas arba sutrikti nervų sistemos, kepenų ir širdies veikla. Dažniausiai apsinuodijimo simptomai turėtų praeiti per parą, tačiau jei nuo netinkamo maisto sutrinka kvėpavimas, atsiranda raumenų silpnumas, smarkiai viduriuojama, pakyla kūno temperatūra, taip pat jei apsinuodijo vaikas arba nėščioji – būtina skubiai kviesti gydytoją“, – patarė vaistininkė.

Šaltinis: www.ideaprima.lt