Veganiška mityba: pavojus suluošinti savo vaiko sveikatą

VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninės intensyviosios terapijos skyriuje dėl visą savaitę užsitęsusio vėmimo, viduriavimo, vangumo ir irzlumo patekęs 7,5 mėnesio kūdikis kenčia dėl baltymų ir didelio vitamino B12 trūkumo, sveikatai pavojingos mažakraujystės. Tokios kritinės vaiko būklės priežastis – veganiška mamos ir kūdikio mityba. 

Pasak kūdikį gydžiusio Vaikų ligoninės vyresniojo gydytojo gastroenterologo doc. dr. Vaidoto Urbono, vaikas labai nusilpo, nes jo organizmui pritrūko reikalingų medžiagų. Kadangi kūdikis buvo maitinamas tik motinos pienu ir vaisių tyrelėmis, negaudavo net kruopų košės, jo kraujyje ėmė trūkti būtinų baltymų, vitaminų, mineralinių medžiagų ir susiformavo mažakraujystė.

Gydytojo doc. V. Urbono nuomone, tik suaugęs žmogus gali rinktis savo gyvenimo ir mitybos būdą, būti vegetaru ar veganu, tačiau augančiam kūdikiui būtina gauti ne tik motinos pieno, bet ir mėsos, kiaušinių, žuvies. „Vitamino B12 atsargų dar motinos įsčiose vaisius gauna iš mamos organizmo sukauptų atsargų, tačiau jei mama jų neturi, kūdikis jų taip pat nesukaups“.

Pagrindinis vitamino B12 šaltinis yra mėsa

Vaikų mitybos specialistai rekomenduoja kūdikiams duoti mėsos jau nuo 5,5 mėnesio, vėliau kūdikis turi gauti kiaušinių ir žuvies. Jei mama vaiką tik žindys, bet neprimaitins kitu maistu, kūdikis turės sveikatos problemų, neaugs jo svoris, vaikas bus išblyškęs, blogai vystysis.

Vitaminas B12 labai svarbus ne tik mažakraujystės prevencijai, bet ir augančio organizmo nervų sistemos vystymuisi.  Mokslinėje literatūroje yra aprašytas atvejis, kai vaikas, maitintas veganiškai, buvo atvežtas į ligoninę dėl mažakraujystės ir prasidėjusių traukulių, sukeltų vitamino B12 stokos. Ir nors  mažakraujystė buvo išgydyta, liekamųjų reiškinių – nervų sistemos pažeidimas liko.

Kiek tėvų, tiek ir nuomonių, kokį maistą turėtų valgyti jų vaikas

Problemos atsiranda tuomet, kai sprendimus dėl vaiko mitybos raciono tėvai priima vadovaudamiesi nepagrįstais ir dažnai net klaidinančiais mitais. Vienas  iš sudėtingiausių klausimų kalbant apie maisto įtaką žmogaus sveikatai yra tai, kad poveikiui pamatyti prireikia ilgo laikotarpio, be to, visuomet reikia įvertinti daugybę kitų papildomų veiksnių. „Pavyzdžiui, vadinamais rusų laikais jau 3-4 mėnesių kūdikiams tėvai pradėdavo duoti varškę, mėsą, sultis. Vėliau metėmės į Vakarus, kur tai pradedama daryti tik nuo 6-8 mėnesių. O dabar vėl gręžiamės atgal, siūlome pradėti taip maitinti nuo 4 mėnesių, nes pastebime, kad atidėliojant vėliau atsiranda labai daug alerginių reakcijų. Jokiu būdu nenoriu idealizuoti tos santvarkos, bet ne viskas ten buvo blogai“, ‒ sako V. Urbonas.

Mitybos mokslas ‒ labai kompleksiškas ir sudėtingas, norint dalinti rekomendacijas kitiems tikrai nepakanka net ir labai sėkmingos asmeninės patirties. Todėl V. Urbonui apmaudą kelia tai, kad dažnai žmones suklaidina iš tiesų tinkamo išsilavinimo neturintys žmonės, save vadinantys mitybos specialistais. Dalindami savo mokslu nepagrįstus patarimus, rekomendacijas žiniasklaidoje, konsultuodami žmones neturėdami reikalingų kompetencijų, jie dažnai ir sukuria klaidinančius mitus, kuriuos tikriems profesionalams vėliau būna labai sunku paneigti.

Pediatrų atsakomybė – akivaizdi

Pediatro užduotis galvoti ne tik apie tai, kad vaikas neturėtų sveikatos problemų pirmuosius dešimt ar dvidešimt gyvenimo metų, bet ir rūpintis, kaip jis jausis praėjus trims ar penkiems dešimtmečiams. Vaikų ligų gydytojai apie pavojų suluošinti savo vaiko sveikatą turi perspėti visus tėvus, bandančius savo mitybos būdą primesti augantiems vaikams. Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugija, teikianti mitybos rekomendacijas visos Europos šalims, skelbia, kad veganiška dieta vaikams yra nepriimtina ir neskirtina, o vegetariška – nerekomenduojama.