Vidiniai krūtų implantai po onkologinės ligos: siekia 100% kompensavimo

Nacionalinio vėžio instituto Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjo, chirurgo onkologo, prof. habil. dr. Valerijaus Ostapenkos teigimu, šiandien medicinoje veikia gydymo principas, kai stengiamasi išsaugoti pacientės krūtis, bet, deja, tai vis dar pavyksta toli gražu ne visada.

„Šia liga kasmet Lietuvoje suserga apie pusantro tūkstančio moterų. Mes galim tik džiaugtis, kad Lietuvoje jau turime puikią komandą ir krūtų pašalinimo operacijų sumažėjo iki penkių šimtų per metus. Tai rimti skaičiai, atspindintys gerus gydymo rezultatus“, – teigė jis. Medikas sako, kad nereikėtų manyti, jog sunaikinus vėžį baigiasi ir problema. Liga ir jos gydymas palieka savo fizinius ir emocinius randus. Lietuvoje moterys, kurios gydymo metu neteko krūtų, vis dar nesulaukia ir kompensavimo taip reikalingoms, gyvenimo kokybę iš esmės pagerinančioms rekonstrukcinėms operacijoms – už vidinius krūtų implantus valstybė nemoka. Jų kompensavimas būtų viena iš priemonių padėti moterims sėkmingai sugrįžti į normalų gyvenimą.

„Mes turime nepamiršti, kas tikslas turėtų būti ne tik paties gydymo rezultatai, bet ir gyvenimo kokybė. Ir kalbėti apie kokybišką moters gyvenimą be krūties tikrai negalime. Gal iš pirmo žvilgsnio tai ir nėra gyvybiškai svarbus organas, be jo galima gyventi. Tačiau klausimas, kaip gyventi. Problema čia nepaprastai subtili“, – pripažįsta prof. habil. dr. V. Ostapenko.

Savo ruožtu Nacionalinės krūties ligų asociacijos prezidentė Juventa Sartatavičienė norėtų, jog į krūtų rekonstravimo operacijas valstybė pagaliau imtų žiūrėti kaip į moteriai būtiną procedūrą. „Su vidiniais krūtų implantais galima pasiekti rezultatą, kai krūtis atrodo visiškai natūraliai. Tačiau tai tik piniginė išraiška. Už pinigus daug svarbesnė yra emocinė vertė. Aš atstovauju moterims, kurios serga arba sirgo krūties vėžiu, ir turiu pastebėti, kad jau daug metų mes pamažu kovojame dėl teisės jaustis europietėmis, nors dar nepasiekėme tokio lygio“, – apgailestavo ji.

Alternatyva nepatogi ir nepatikima

„Yra dvi implantų grupės. Esama išorinių implantų, kurie nešiojami įsidėjus juos į liemenėlę. Apsirengus skirtumo nesimato, bet nusirengus labai greitai viskas išaiškėja. Šie implantai Lietuvoje kompensuojami, bet štai vidiniai, endoimplantai, dar ne. Būtent tai ir reikėtų ištaisyti“, – dėstė prof. habil. dr. V. Ostapenko.

Kompensavimas šiandien tiesiog būtinas, nes vidutinė implantų kaina, kuri siekia apie du tūkstančius eurų, tikrai nėra visoms prieinama.

„Sutikime, kad du tūkstančiai eurų tikrai nėra visiems lengvai įveikiama suma. Daugybė moterų neturi galimybės sumokėti tokios sumos. Todėl asociacija vienareikšmiškai galvoja tik apie kompensavimo mechanizmą. Mes nekalbame, kad iš karto turėtų būti visiškas finansavimas. Iš pradžių jis galėtų būti dalinis. Svarbu ir tai, kad kompensavimas būtų visuotinis. Moterų negalima skirstyti į kažkokias amžiaus grupes, kategorijas. Kompensavimas turi tapti teise. Valstybė turėtų paruošti jo mechanizmą, o tada aiškiai pamatytume, kiek moterų norėtų tokios operacijos“, – ragino J. Sartatavičienė.

„Visgi aš norėčiau pasakyti, kad mes pasisakytume už visišką kompensavimą, nes tai yra onkologinė liga. Žmogui jau pati liga yra labai jautri patirtis. Nereikėtų jo dar labiau užkrauti papildomais finansiniais rūpesčiais“, – įsitikinęs prof. habil. dr. V. Ostapenko.

Šaltinis: Pranešimas spaudai