Vienas iš trijų planetos gyventojų kenčia nuo vienokios ar kitokios alergijos. Ką galima pakeisti?

Per pastaruosius 30 metų alerginiai susirgimai tapo sparčiausiai plintančia liga ir opia problema visame pasaulyje. Jau šiandien maždaug vienas iš trijų planetos gyventojų kenčia nuo vienokios ar kitokios alergijos formos. Su kiekvienu dešimtmečiu sergančiųjų alergija skaičius dvigubėja. Ne veltui kalbama, kad ši liga tampa XXI a. epidemija. Prognozuoja, kad artimiausiu metu nuo įvairių alergijos formų ir bronchinės astmos gali kentėti daugiau nei pusė Žemės gyventojų. Todėl ypač svarbu atkreipti visuomenės dėmesį į alergijos atsiradimo priežastis, diagnostiką, gydymą ir, svarbiausia, prevenciją.

 

Vilniaus universiteto mokslininkų indėlis

Tam skiriami įvairūs moksliniai projektai, kuriuose aktyviai dalyvauja ir Vilniaus universiteto mokslininkai. Neseniai baigtas Medicinos fakulteto (prof. Rūta Dubakienė) kartu su Biotechnologijos institutu (prof. Aurelija Žvirblienė) vykdytas Lietuvos lėtinių neinfekcinių ligų programos alergologijos ALRIGEN projektas, kurio  tikslas – remiantis naujagimių kohortos tyrimais, išsiaiškinti genetinius ir aplinkos veiksnius, galimai nulemiančius alerginių ligų formavimąsi bei sunkių ligos formų, tokių kaip bronchinė astma, riziką. Projekte tirta aplinkos veiksnių įtaka ligos progresavimui, maisto ir žiedadulkių alergenų sąveika. Taip pat atlikti išsamūs genetinių ir molekulinių alerginės ligos veiksnių tyrimai.

Atlikus tyrimus, rastas didžiausias įsijautrinimas beržo ir pelyno žiedadulkių bei namų dulkių erkių alergenui. Ištyrus vieno nukleotido polimorfizmą pasirinktų genų sekose sveikų ir alergija sergančių vaikų grupėse, nustatyta, kad CD14 geno VNP rs2569190 A/A genotipas statistiškai patikimai dažnesnis kontrolinėje grupėje, lyginant su tiriamųjų grupe (p<0,05).

Šiuo metu vykdomas Europos Sąjungos 7-osios bendrosios programos projektas IFAAM (vadovė prof. R. Dubakienė). Tai buvusio VU vykdyto 6 BP projekto EUROPREVALL tęsinys. Jame bus vertinami motinos dietos ir naujagimio mitybos ypatumai, poveikis alergijų paplitimui ir pobūdžiui visoje Europoje. Naudojantis EUROPREVALL Europos naujagimių kohorta, tiriami mokyklinio amžiaus vaikai. Šios kohortos duomenys suvedami į informatikos platformą  Allerg-e-lab tam, kad būtų galima atlikti kompleksinę duomenų analizę profesionaliai sujungtoje į tinklą aplinkoje. Nuo penkerių iki dešimties metų vaikams nustatoma alergija ir klinikinės maisto alergijos išraiškos, įvertinamas jos paplitimas įvairiose Europos šalyse. Tai pat tiriami dažniausių alerginių fenotipų (egzema, astma ir rinitas) paplitimas ir jų santykis su maisto produktais, sulaukus 10 metų.

Tikimasi, kad savo darbais alergologijos srityje Vilniaus universiteto mokslininkai įneš svarų indėlį ir nuties kelius praktiniam gautų žinių panaudojimui.

 

 

Šaltinis: VU naujienos

Komentarų nėra