Vitamino D trūkumas šaltuoju metų laiku kankina kas antrą: kaip išvengti nuolatinio nuovargio?

Turbūt dažnas prasidėjus rudeninei tamsai pajaučia didesnį miego poreikį ar energijos trūkumą. Ir nors tai esame pratę laikyti normaliu šaltojo laikotarpio atributu, iš tiesų kaltas greičiausiai yra vitamino D trūkumas. Skaičiuojama, jog už Lietuvą šiauresniuose karštuose nuo jo kenčia daugiau nei pusė gyventojų. Kaip vitamino D gauti tuomet, kai saulė pasirodo tik kelioms valandoms per dieną?

Pasaulyje – milijardas atvejų

Priešingai nei kiti vitaminai, vitaminas D reikalingas kiekvienai žmogaus organizmo ląstelei. Nors jo rasti galima ir žuvies ar pieno produktuose, didžiausias vitamino šaltinis yra saulės šviesa. Būtent todėl mažiau jos matančiuose kraštuose žmonės kenčia stygių – štai Švedijoje statistika parodė, jog vitamino D trūksta daugiau nei pusei vietinių, o skirtingi tyrimai teigia, jog visame pasaulyje jo nepakankamai gauna virš milijardo žmonių.

Vaistininkė Jolita Skinderskienė aiškina, jog ši problema kraštuose, kur pusę metų dienos labai trumpos, yra beveik neišvengiama. Todėl svarbu vasarą vitamino D pasisemti kuo daugiau, o žiemą daryti viską, kad pavyktų jo trūkumus kompensuoti.

„Perspėjimai atviroje saulės šviesoje visada būti pasitepus apsauginiu kremu žmonių buvo išgirsti gal net per gerai – dabar netrūksta atvejų, kai prabėgus vasaros sezonui, kai kūnas turi pasikrauti vitamino D visiems metams, pasirodo, jog žmogus būnant saulė dvigubai padaugino apsauginio kremo ir taip negavo jokios naudos. O jei jis nemėgsta žuvies, negeria pieno, turi viršsvorio, šis vitamino D trūkumas gali pasijausti ir labai stipriai“, – teigia J. Skinderskienė.

Vitamino D trūkumas gali sukelti didžiulę daugybę sutrikimų: jis susilpnina imuninę sistemą, tad pasidaro sunkiau įveikti virusus ir bakterijas bei kovoti su infekcijomis, gali sukelia nuolatinį nuovargio jausmą, depresiją. Trūkstant vitamino D vaikams vystosi rachitas, trūkstant suaugusiems – osteoporozė. Padidėja kaulų lūžių rizika vyresniems žmonėms. Vitaminas D veikia daugybę ląstelių dauginimosi, diferenciacijos faktorių, saugo DNR nuo pažaidos ir mutacijų, tad jo trūkumas gali tapti šimtų sutrikimų priežastimi.

Padeda subalansuotas maistas ir papildai

Pagrindinis vitamino D šaltinis rudenį bei žiemą turėtų būti teisinga subalansuotas ir sudertintas maistas. Taip pat labai patariama nebijoti gerti papildomus maisto papildus ar tiesiog vitaminus – kartais net teisingai pasirinkus produktus vitaminų juose nebus, nes šie nebėra švieži.

„Ieškant saulės šviesos naudą atstojančio maisto reikėtų rinktis žuvį, ypač tokią kaip lašiša ir sardinės, dribsnius, sūrį, tofu, kiaušinių trynius, taip pat raudoną mėsą. Vitamino D yra ir, pavyzdžiui, apelsinų sultyse, tik, vėlgi, reikia pabrėžti, jog tai privalo būti kuo šviežesni produktai, nes jei renkatės šaldytą ar greitą maistą, jokios naudos organizmui tame nebus“, – aiškina specialistė.

Būtent todėl, jog ne visuomet galima tikėtis reikalingus vitamino kiekius rasti maiste, ji rekomenduoja nebijoti rinktis ir papildomas priemones: „Kiekvieno vitaminų įsisavinimas yra unikalus dalykas, todėl nors pats trūkumas yra visuotinis, kelių į jo tvarkymą – daugybė. Dėl vitaminų dozių, stiprumo ar reikalingumo visuomet reikėtų pasitarti su profesionalu – kitaip galite vartoti ne tik per mažai, bet galbūt ir per daug, o yra ir preparatų suderinamumo pavojus“.

Nors J. Skinderskienė pastebi, kad nors Lietuvos klimato zona nėra itin paranki norint gauti iš gamtos daugybę vitaminų, šaltuoju metų laiku reiktų nevengti ėjimo į lauką – saugiai apsirengus šaltis ne tik nepakenks organizmui, bet turėtų net padėti imunitetui kovojant su svetimkūniais.