ŽPV vakcina – privalomų skiepijimų kalendoriuje (Kas užtikrina jos saugumą?)

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) – tai dažniausiai pasitaikanti lytinių takų virusinė infekcija. Dauguma lytiškai aktyvių vyrų bei moterų tam tikru gyvenimo tarpsniu yra infekuojami šiuo virusu, tačiau dažniausiai užsikrečiama pirmaisiais metais po lytinių santykių pradžios. ŽPV plinta labai lengvai – užsikrėsti galima net partnerių lytinių organų odos kontakto metu.

Yra žinoma virš 200 skirtingų ŽPV tipų, tačiau dauguma yra laikomi nekeliančiais didelės grėsmės mūsų sveikatai. Apie 90% ŽPV infekcijų praeina negydomos ir po 2 metų nuo užsikrėtimo daugumos rūšių virusų organizme nebeaptinkame. Tik nedidelė dalis ŽP virusų lieka persistuoti organizme visą gyvenimą ir gali nulemti vėžinių ligų išsivystymą.

 

Kokie ŽPV tipai sukelia didžiausią grėsmę?

Suskaičiuojama apie 40 skirtingų ŽPV tipų, kurie gali sukelti vyrų bei moterų lytinių organų infekcijas. 6 ir 11 ŽPV tipai laikomi žemos kancerogeninės rizikos virusais ir gali sukelti lytinių organų karpas bei kvėpavimo takų papilomatozę. Tuo tarpu 16 ir 18 ŽPV tipai laikomi kancerogeniškais – jie sukelia ikivėžinius gimdos kaklelio ląstelių pokyčius, o negydomi jie gali nulemti ir gimdos kaklelio vėžio išsivystymą.

Persistuojančios ŽPV infekcijos bei gimdos kaklelio vėžio išsivystymo rizikos faktoriais laikomi lytiniai santykiai jauname amžiuje, didelis lytinių partnerių skaičius, tabako rūkymas, taip pat imunosupresinės būklės (pavyzdžiui, ŽIV infekcija, kurios metu pažeidžiamos imuninės sistemos ląstelės).

 

Kokios priemonės siekiant išvengti gimdos kaklelio vėžio šiuo metu jau taikomos Lietuvoje?

Šiandien gimdos kaklelio vėžiniai susirgimai išlieka vieni dažniausių moterų navikinių susirgimų. Mūsų šalyje gimdos kaklelio vėžys kasmet diagnozuojamas 400-500 moterų. Deja, tačiau apie pusei jų tai būna mirties priežastis.

Gimdos kaklelio vėžio ir Ca in situ santykio dinamika Lietuvoje, 2000-2012 m. Pradėjus vykdyti patikros programą žymiai dažniau nustatomi ankstyvi (Ca in situ) gimdos kaklelio ląstelių pokyčiai.

Gimdos kaklelio vėžio ir Ca in situ santykio dinamika Lietuvoje, 2000-2012 m. Pradėjus vykdyti patikros programą žymiai dažniau nustatomi ankstyvi (Ca in situ) gimdos kaklelio ląstelių pokyčiai.

Lietuvoje gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa pradėta vykdyti jau nuo 2004 metų. 25 – 60 metų moterims kas 3 metus nemokamai atliekamas PAP tepinėlis, kurio metu gali būti aptiktos pakitusios gimdos kaklelio ląstelės. Nustačius pakitimus atliekama biopsija diagnozei patikslinti bei toliau taikomas reikiamas gydymas. Gimdos kaklelio vėžiniai pakitimai vystoli lėtai, tad ši patikros programa leidžia nustatyti ankstyvas ląstelių pakitimų formas ir taip užkirsti kelią gimdos kaklelio vėžio išsivystymui.

 

Ar pradėjus skiepyti nuo ŽPV profilaktinės patikros programos nebereikės?

Šiuo metu gimdos kaklelio vėžio gali padėti išvengti ne tik reguliariai atliekami gimdos kaklelio tyrimai, bet ir ŽPV skiepai. Austrijoje, Danijoje, Latvijoje ir daugelyje kitų Europos šalių ši vakcina finansuojama valstybės ir jau ne pirmus metus yra įtraukta į profilaktinių skiepijimų kalendorių. Nuo 2016 metų rugsėjo 1 d. ir Lietuvoje visos 11 metų mergaitės bus pradėtos skiepyti nuo ŽPV infekcijos.

ŽPV vakcina yra rekombinantinė, gaminama iš į virusus panašių dalelių. Šios dalelės neturi viruso DNR, todėl negali infekuoti ląstelių ir sukelti ligos. Reaguodamos į virusų daleles žmogaus imuninės sistemos ląstelės ima gaminti antikūnus prieš tam tikrus ŽPV tipus – taip sukuriama ilgalaikė organizmo apsauga.

Visgi svarbu įsidėmėti, kad ŽPV vakcina nepakeičia gimdos kaklelio patologijos patikros programų. Nors 16 ir 18 ŽPV tipai sukelia gimdos kaklelio ikivėžinius ar vėžinius pakitimus daugiau nei 70% atvejų, nuo kitų tipų sukeliamų pakitimų šiuo metu naudojamos vakcinos neapsaugo, tad reguliarus PAP tepinėlių atlikimas išlieka labai reikšmingas.

Šiuo metu Lietuvoje yra dvi ŽPV vakcinos: Cervarix – tai dvivalentė vakcina, kurią sudaro 16 bei 18 aukštos onkogeninės rizikos ŽPV tipų antigenai, skiepijimo kursas yra 3 dozės: 0, 1 bei 6 mėnesiai; ir Silgard (Gardasil) – tai keturvalentė vakcina, kurią sudaro aukštos onkogeninės rizikos (16 ir 18) bei žemos onkogeninės rizikos (6 ir 11) ŽPV tipų antigenai, skiepijimo kursą taip pat sudaro 3 dozės: 0, 2 bei 6 mėnesiai.

 

Suabejojo saugumu – priežastinis ryšys su retomis ligomis nėra patvirtintas 

Europos vaistų agentūra pradėjo pakartotinę žmogaus papilomos viruso vakcinų saugumo duomenų peržiūrą. Šios vakcinos yra skirtos gimdos kaklelio bei kitų organų vėžio, kurį sukelia ŽPV, profilaktikai.

Šių vakcinų saugumą stebi EVA farmakologinio budrumo rizikos vertinimo komitetas. Peržiūros metu bus vertinami duomenys, susiję su retai pasireiškiančiomis būklėmis: kompleksiniu regioniniu skausmo sindromu (lėtiniu galūnių skausmu) ir posturaliniu ortostatiniu tachikardijos sindromu (t.y. būklė, kai atsisėdus ar atsistojus širdies susitraukimų dažnis neįprastai padažnėja ir tai gali sukelti tokius simptomus, kaip galvos svaigimas ir alpimas, galvos, krūtinės skausmas ir silpnumas).

PRAC jau anksčiau svarstė gautus pranešimus apie šių būklių pasireiškimą jaunoms ŽPV vakcina skiepytoms moterims, tačiau priežastinis ryšys su šių vakcinų vartojimu nebuvo patvirtintas. Minėtos būklės gali pasireikšti ir neskiepytiems žmonėms, todėl svarbu įvertinti, ar gautų pranešimų skaičius ŽPV vakcinuotiems žmonėms yra didesnis.

PRAC įvertins naujausius mokslinius duomenis bei atliks analizę, kuri padės įvertinti KRSS bei POTS dažnį ir nustatyti priežastinį ryšį bei nuspręs, ar reikalingos papildomos rekomendacijos dėl šių vakcinų vartojimo.

 

Ar visi gali būti vakcinuojami bei kokių pašalinių reiškinių gali sukelti skiepai?

ŽPV skiepai rekomenduojami jaunoms mergaitėms dar iki lytinių santykių pradžios. Yra nuomonių, kad ši vakcina efektyvi net ir tada, kai moteris jau yra užsikrėtusi ŽPV ir nepasiskiepijus paauglystėje rekomenduojama tai atlikti iki 26 metų. Kadangi didelio onkogeniškumo ŽPV gali sukelti ne tik gimdos kaklelio, bet ir kitos lokalizacijos (pvz., burnos, ryklės ar gerklės) vėžį, vis plačiau diskutuojama galimybė skiepyti ne tik moteris, bet ir vyrus. Berniukus, kaip ir mergaites, rekomenduojam skiepyti paauglystėje – 11 ar 12 metų amžiaus.

Nors ŽPV vakcina gali net dviem trečdaliais padėti sumažinti gimdos kaklelio vėžio atvejų skaičių, ne visi gali būti skiepijami. Vakcina negali būti skiepijama žmonėms, kuriems anksčiau buvo pasireiškusios alerginės reakcijos vakcinos komponentams. Taip pat vakcinos skiepijimas turėtų būti kuriam laikui atidėtas sergant vidutinio sunkumo ar sunkia ūmine liga.

Yra pastebėta kaletas nesunkių, retai pasitaikančių ir gana greit savaime praeinančių pašalinių poveikių. Rankoje, kur buvo įskiepyta vakcina gali atsirasti nežymus paraudimas, patinimas ar skausmas. Retas reiškinys yra ir galvos skausmas ar karščiavimas po vakcinacijos. Išplėstinės klinikinės studijos įrodė, kad ŽPV vakcinos yra gerai toleruojamos ir saugios, bei nėra susijusios su autoimuninėmis, neurologinėmis bei veninėmis trombembolinėmis komplikacijomis, o jų nauda neabejotina.

Komentarų nėra